KOMPIUTERINĖS PELĖS
Standartinės kompiuterinės pelės yra pilno dydžio, su dviem arba trimis mygtukais ir ratuku. Dažniausiai jos būna su laidine sąsaja, tačiau egzistuoja ir bevielės kompiuterinės pelės. Jose nėra nustatymų ir mygtukų funkcijų keitimo galimybės.

Pelės nešiojamiems kompiuteriams yra labiausiai paplitusios – dažnai jos mažesnės, kompaktiškesnės, su papildomais navigaciniais mygtukais ir jautrumo nustatymu.

Pelės žaidimams siūlo plačiausią funkcijų pasirinkimą – programuojamus mygtukus, galimybę reguliuoti pelės dydį, svorį, jautrumą. Priklausomai nuo modelio, pelėse įmontuoti jutikliai ir preciziška valdymo kontrolė, kurie ženkliai sumažina žymeklio uždelsimą.

-Pajungimo tipas

Pačios populiariausios kompiuterinių pelių rūšys – optinės ir lazerinės. Abi rūšys gali būti su bevieliu ir laidiniu pajungimu.

Optinė pelė - tiksli ir geriausiai naudojama ant nepermatomo paviršiaus. Pelė skleidžia šviesą, o atspindėta nuo paviršiaus šviesa patenka į jos jutiklį (kamerą), kad pelės koordinatės ir judėjimas būtų perduotas kompiuteriui.

Lazerinė pelė naudoja infraraudonuosius spindulius ir gali būti naudojama ant įvairių paviršių, net stiklinių ir veidrodinių. Taip pat galima keisti jų jautrumą. Lazerinės pelės yra tikslios ir sunaudoja mažiau energijos – tai naudinga naudojant bevieles peles, kurioms reikia baterijų.

-Mygtukų skaičius

Kartu su dviem arba trimis mygtukais ir ratuku, kuriems gamintojas iš anksto priskyrė funkcijas, pelės su papildomais mygtukais ir jutikliais leidžia Jums patiems išrinkti ir programuoti pelės mygtukų nustatymus.

-Prijungimas prie kompiuterio

Pelės prijungimui prie kompiuterio naudojamas laidinis (USB, PS/2) ar belaidis (Bluetooth, belaidis USB) sprendimai.

Pagrindinis skirtumas tarp laidinių prijungimų yra tas, kad pelei su USB kabeliu (arba kompiuteriui be PS/2 jungties) reikės skirti vieną iš kompiuterių USB jungčių. Pagrindinis laidinės pelės naudojimo pranašumas yra saugus ir greitas prijungimas. Tuo tarpu naudojant belaidę USB pelę, į kompiuterio USB jungtį prijungiamas signalo imtuvas, kuris užtikrina stabilią abiejų įrenginių jungtį. Bluethooth jungtis užtikrina didelį veikimo spindulį (galėsite įrenginiu naudotis gana dideliu atstumu), bet yra šiek tiek silpnesnė nei belaidė USB ar laidinė jungtis Belaidė pelė turi autonominį maitinimą – tai reiškia, kad tokioms pelėms būtinos baterijos ar jose yra integruotas įkraunamas akumuliatorius. Kai kuriems modeliams prieinamos patogios įkrovimo stotelės.

-Pelės jautrumas (dpi)

Kompiuterinės pelės dpi parodo kaip tiksliai ir sklandžiai vyks pelės žymeklio judėjimas ekrane. Didelis pelės dpi reiškia didesnį pelės jautrumą, nes kiekvienas judesys bus suprantamas didesniu taškų skaičiumi (dot per inch). Šis parametras yra itin reikšmingas kompiuterinių žaidimų vartotojams ir naudojant didelės raiškos ekranus.

-Papildomos funkcijos ir galimybės

Aukštesnės klasės kompiuterinės pelės turi platesnį papildomų funkcijų pasirinkimą – programuojami mygtukai, horizontalus slinkimas, reguliuojamas pelės jautrumas, papildomi rankų judėjimo jutikliai, galimybė reguliuoti pelės dydį ir svorį keičiamų svarelių pagalba, kad pelė idealiai tilptų į delną ir būtų patogi ilgalaikiam naudojimui.

KLAVIATŪROS - Tipas

Yra dviejų tipų klaviatūros - bevielės (Bluetooth, bevielės USB) ir laidinės (USB, PS/2).

- Klaviatūros tipas

Yra keturių tipų klaviatūros: Standartinės, Žaidimams, Kelionėms ir Lanksčios klaviatūros.

Standartinė klaviatūra sukarta, galvojant apie ergonomišką ir patogią naudotojo rankų padėtį, - tai ypač svarbu tiems, kurie klaviatūra naudojasi reguliariai ir ilgai. Papildomam patogumui klaviatūroje kartu įmontuotas ir skaičių blokas.

Žaidimų klaviatūras renkasi tie, kuriems žaidimo ir multimedijos patogumui būtini specialūs mygtukai, konkrečių funkcijų iškvietimui, papildomi specialiai pažymėti ar skirtingų spalvų mygtukai, taip pat ir atskirai programuojami mygtukai.

Klaviatūros kelionėms sukurtos maksimaliam naudojimo patogumui ir kompaktiškumui dirbant su kasdieniniais įrenginiais - klaviatūros dažniausiai itin plonos, be atskiro skaičių bloko ir kartais su guminiu stendu, naudojamu vietoje klaviatūros.

Lanksčios klaviatūros pagamintos iš gumos arba silikono, jos yra visiškai tylios ir atsparios sutrenkimams, vandeniui ir dulkėms.

- Prijungimas prie kompiuterio

Priklausomai nuo klaviatūros tipo, galimi du klaviatūros tipai: laidinės ir belaidės.

Laidinė klaviatūra prijungiama dviem būdais - PS/2 arba USB jungtimis. Pagrindinis skirtumas - klaviatūroms su USB jungtimi (arba kompiuteriams be PS/2 jungties), reikia pasirinkti vieną iš kompiuterio USB jungčių. Pagrindinis privalumas naudojant laidinę klaviatūrą, tai patikimas naudojimas ir greitas prijungimas prie kompiuterio.

Jei naudojant klaviatūrą nenorite būti susieti su darbo vieta, galite rinktis belaidę klaviatūrą, kuri susiejama su kompiuteriu Bluetooth ryšiu arba USB. Bluetooth yra plačiai žinoma belaidė technologija, naudojama sujungti du įrenginius. Ši technologija veikia plačiu spinduliu, todėl nuo įrenginio galite būti gana toli. Savo ruožtu, radijo dažniu (RF) ir infraraudonųjų spindulių (IR) būdu veikiančios klaviatūros veikia be laidų, o signalo imtuvas prijungiamas prie kompiuterio USB jungties.

- Multimedijos mygtukai

Jie praplečia klaviatūros galimybes ir leidžia Jums naudotis bei valdyti tokias kompiuterio funkcijas kaip garso lygio reguliavimas, kompiuterio būsenos keitimas (įjungimas, išjungimas, miego režimas ir pan.), garso bei vaizdo grotuvo atidarymas ir valdymas, interneto naršyklės ir elektroninio pašto programos atidarymas. Multimedijos mygtukų pagalba turėsite galimybę atverti populiariausias programas ir atlikti veiksmus su atvertais langais (sumažinti, užverti, pereiti prie kito ir pan.).

- Mygtukų apšvietimas

Mygtukų apšvietimas padės Jums patogiau dirbti ir atskirti bei surasti reikiamus klavišus net ir tamsoje.

- Mechaniniai klavišai

Jeigu Jums įvedant tekstą ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus svarbus itin aukštas klaviatūros tikslumas, rinkitės vieną iš klaviatūrų su mechaniniais klavišais. Kiekvienas šių klaviatūrų klavišas aprūpintas mechaniniu perjungėju, kuris reaguoja į konkretaus mygtuko nuspaudimą, todėl tokie mygtukai yra patys tiksliausi ir pasižymi sparčia reakcija. Didžiausias mechaninių klaviatūrų privalumas - jos yra nuo 2,5 iki 50 kartų tvirtesnės.

Kitos charakteristikos ir papildomos funkcijos

Klaviatūros kalba

Užsisakydami klaviatūra, nepamirškite patikrinti ar ji turi Jums reikalingą raidžių išdėstyma ir kalbą!

Atskiras skaičių blokas

Jeigu dažnai dirbate su dokumentais ir skaičiais, mes rekomenduojame rinktis klaviatūrą su atskiru skaičių bloku arba kitaip vadinamu skaičiuotuvu kurį rasite dešinėje klaviatūros pusėje.

Pelė komplekte

Jeigu ieškote nepriekaištingos įrangos komplekto informacijos įvedimui, rinkitės klaviatūra, kurios gamintojas jau pasirūpino apie pelę komplekte. Bevielėse USB-klaviatūrų komplektuose abiems įrenginiams (klaviatūrai ir pelei) reikalingas tik vienas USB imtuvas.

Papildomos funkcijos, galimybės

Papildomi programuojami mygtukai, ratukas arba jutiklinis kilimėlis, aukštesnės klasės klaviatūros turi ir įmontuotas USB jungtis, jungtis ausinėms ir mikrofonui kurios dar labiau supaprastina kasdieninį darbą ir žaidimų žaidimas tampa žymiai patogesnis!

KOMPIUTERIO RAM-ai
„RAM – kompiuterinio įrenginio (kompiuterio, planšetės, telefono) trumpalaikė atmintis, kurioje saugomi procesoriaus (CPU) naudojami duomenys. RAM atmintį įrenginys gali pasiekti daug greičiau nei duomenis, esančius kietajame diske (HDD, SSD), todėl ši trumpalaikė atmintis ir jos talpa yra labai svarbi įrenginio bendram sistemos darbui ir našumui.

RAM turi kiekvienas kompiuterinis įrenginys – asmeninis, nešiojamas kompiuteris su skirtingomis operacinėmis sistemomis („Windows“, „MacOS“, „Linux“), planšetinis kompiuteris ar išmanusis telefonas („Android“ ir „iOS“), net loT įrenginys (išmanusis laikrodis ar televizorius).

RAM galima apibūdinti kaip laikiną atmintį, kuri, perkrovus įrenginį, yra ištrinama. Pagrindinė operatyviosios atminties paskirtis – užtikrinti ypač greitą prieigą prie joje esančių duomenų.

Operatyvioji atmintis skiriasi nuo saugyklos – jei išjungiate įrenginį, RAM esanti informacija dingsta, tačiau ilgalaikėje saugykloje (SSD arba HDD) duomenys išlieka išsaugoti.

Operatyvioji atmintis informaciją gali apdoroti nuo 10 iki 100 kartų greičiau nei kietajame diske esančius duomenis. Todėl RAM naudojama visoms užduotims, kurioms reikia greitos prieigos prie saugykloje saugomų duomenų.

Kuo didesnė operatyviosios atminties talpa, tuo daugiau įvairių užduočių vienu metu gali atlikti kompiuteris, telefonas ar planšetė. Nuo RAM talpos priklauso ir kokiu greičiu veiks kompiuteris – didesnę operatyviąją atmintį turintys įrenginiai užduotis atlieka kur kas greičiau.

Jei įrenginys turi 16 ar daugiau GB RAM talpą, jis galės vienu metu atlikti daugiau sudėtingesnių užduočių, tačiau jo veikla nesulėtės. 16 GB RAM talpos kompiuterį reikėtų rinktis tiems, kurie redaguoja daug vaizdo įrašų, programuoja ar vienu metu turi atlikti kelias intensyvias užduotis. Tiems, kuriems reikia ypač greito įrenginio be sulėtėjimų, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis turėtų daugiau nei 16 GB RAM talpą.

Išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose nėra galimybės padidinti RAM talpą, todėl svarbu operatyviosios atminties dydį pasirinkti dar prieš perkant naują įrenginį.

Priešingai nei telefonuose ir planšetėse, kompiuteriuose RAM talpa gali būti nesudėtingai praplėsta – tereikia pakeisti vieną ar kelias mažesnės talpos RAM mikroschemas į turinčias didesnę talpą.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad operatyvioji atmintis gali būti įvairių tipų ir dažnių. Paprastai informaciją apie palaikomą RAM tipą ir maksimalią talpą galimą rasti kompiuterio specifikacijose arba, jei žinote pagrindinės plokštės ir procesoriaus modelį, gamintojo interneto puslapyje.

KOMPIUTERIO PROCESORIUS
Kompiuterio procesorius (CPU) yra viena pagrindinių kompiuterio dalių, dalyvaujanti praktiškai visuose procesuose. Nuo jo priklauso mūsų darbo produktyvumas ir efektyvumas, todėl net neverta sakyti, koks svarbus šio komponento pasirinkimas. Tam, kad apsispręsti būtų paprasčiau, reikėtų atkreipti į du esminius dalykus: branduolių skaičių ir seriją.

Kiek branduolių turi procesorius?

Nuo šio atsakymo priklausys komponento efektyvumas ir Jūsų galimybės. Tačiau ne kiekvienam iš mūsų tiks patys geriausi procesoriai su aukščiausiu branduolių skaičiumi ? šis sprendimas priklauso nuo to, kam naudosite savo kompiuterį.

2 branduoliai.

Tai patys elementariausi procesoriai kompiuteriams, leidžiantys efektyviai atlikti paprastas užduotis. Jei dažniausiai naršote internete, atsakinėjate į laiškus, žiūrite optimalios kokybės vaizdo įrašus, kartais paredaguojate nuotraukas ar naudojate „Microsoft Office“ paketą, tokio varianto Jums pilnai pakaks.

4 branduoliai.

Žvelgiant į nuolat kintančius mūsų poreikius, dažnai rekomenduojama rinktis šiek tiek pažangesnius modelius, suteiksiančius Jums dar daugiau galimybių. Tokie procesoriai žaidimams ar kitoms šiek tiek sudėtingesniems užduotims bus vienas optimaliausių pasirinkimų. Atsižvelgiant į kainą, tai yra vienas populiariausių sprendimų, todėl ir programų ar žaidimų kūrėjai dažnai orientuojasi būtent į tokio našumo procesorius.

6 branduoliai.

Pasirinkę šį procesorių, ne visais atvejais pajusite stipriai padidėjusią spartą. Tačiau jei ketinate redaguoti vaizdo įrašus, naudoti kitas grafikos programas ar pasitelkti šį įrenginį sudėtingiems informatikos darbams, tikrai verta investuoti į našesnį modelį.

8 branduoliai.

Panaši situacija ir su šiais procesoriais ? jei atliekate specifines užduotis, žinote, kad tam tikriems darbams prireiks didesnio našumo ir esate pasiruošę investuoti daugiau, nėra priežasčių, kodėl vertėtų atsisakyti tokio varianto.

Procesoriaus serija

Šių komponentų sistema yra pernelyg sudėtinga, jog vien pažvelgę į branduolių skaičių, galėtume tiksliai pasakyti jų paskirtį: gamintojai naudoja skirtingas technologijas, todėl kartais net ir mažesnis jų kiekis užtikrina geresnes galimybes. Rinkoje dominuoja procesoriai Intel ir AMD ? ką kiekvienas iš jų gali pasiūlyti?

Intel:

Core i3.

Biudžetinis variantas kasdienėms užduotims. Procesorius i3 puikiai tiks naršymui internete, vaizdo skambučiams, HD pramogoms, „Microsoft Office“ paketui ir kitoms nesudėtingoms veikloms.

Core i5.

Vidutinių poreikių vartotojams, pageidaujantiems pusiausvyros tarp našumo ir kainos. Procesorius i5 be trikdžių leis kurti ir redaguoti 4K turinį, o jei įsigysite „Q“ arba „G“ raide pažymėtą gaminį su integruota vaizdo plokšte, jį puikiai pritaikysite ir žaidimams.

Core i7.

Našumo ištroškusiems pirkėjams. Procesorius i7 vienu metu lengvai susitvarkys su keliomis skirtingomis užduotimis, paspartins žaidimų efektyvumą ir leis itin patogiai kurti, redaguoti bei neribojant savęs išbandyti pačias įvairiausias pramogas.

Core i9.

Tai aukščiausios klasės gaminiai, turintys kur kas daugiau branduolių nei įprasta. Jie puikia tinka profesionaliems žaidimams, vaizdo įrašų redagavimui ar kitoms sudėtingoms montavimo bei projektavimo programoms.

Celeron.

Biudžetinei klasei priskiriami modeliai, labiausiai tiksiantys kasdienėms neįpareigojančioms užduotims.

Pentium.

Dar vieni mažiau kainuojantys procesoriai, rekomenduojami didelių poreikių neturintiems vartotojams. Jei norisi šiek tiek didesnio našumo, išbandykite Pentium G seriją.

AMD:

Ryzen.

Panašiai kaip ir Intel Core procesoriai, šie komponentai žymimi skirtingais skaičiais, nuo kurių priklauso ir galimybės. Ryzen 3

pritaikyti kasdienėms užduotims ir neįpareigojančiam laisvalaikiui,

Ryzen 5

tinka kokybiškiems žaidimams ir redagavimo programoms, tuo tarpu

Ryzen 7

užtikrina itin aukštą našumą ir neribotas galimybes.

FX.

Tai šiek tiek paprastesni procesoriai, kurie atsilieka nuo Ryzen serijos, tačiau puikiai tinka naršymui ar teksto apdorojimui.

Athlon II X4.

Biudžetinis variantas pernelyg daug poreikių neturintiems kompiuterių naudotojams.

Sempron.

Dar vienas pakankamai paprastas ir pigus modelis, tiksiantis tiems, kurie kompiuterį naudoja elementarioms užduotims ir nekelia jam itin aukštų reikalavimų.

A-Series.

Šie modeliai pasižymi puikia grafika ir našumu, todėl yra rekomenduojami mėgstantiems žaidimus ar ieškantiems spartaus varianto už palankią kainą.

A-4 ir A-6 procesoriai turi 2 branduolius, tuo tarpu

A-8 ir A-10 ? net 4. Kuo skaičius prie A raidės aukštesnis, tuo procesorius yra spartesnis.

MONITORIUS
Kaip išsirinkti monitorių kompiuteriui?

Jeigu nusprendėte keisti seną kompiuterio monitorių nauju, jau veikiausiai suprantate, jog pasirinkimą turėsite nemažą. Iš teigiamos pusės, didelė pasiūla leis rasti jums puikiai tinkantį variantą.

Kita vertus, gausus pasirinkimas gali sukelti pasimetimą – kaip išsirinkti tinkamiausią?

Kokia kompiuterio paskirtis ir kokią sumą galite išleisti naujam monitoriui?

Monitorius arba ekranas – tai labiausiai matoma kompiuterio dalis, per kurią vyksta jūsų „vizualinis bendravimas“ su įrenginiu. Todėl labai svarbu, jog jis teiktų jums malonumą, būtų patogus, patiktų.

Pats pirmas klausimas, į kurį būtina atsakyti: ką jūs veikiate su kompiuteriu? Jei tik retsykiais prieinate pasitikrinti elektroninio pašto, paklaidžioti internete, susimokėti mokesčius ir pan., pakaks ir mažesnio, prastesnės raiškos ekrano. Jei žiūrite filmus, žaidžiate modernius žaidimus ar dirbate su grafinėmis programomis – geriau rinktis didesnį, aukštesnės raiškos, kokybiškesnį gaminį.

Antrasis faktorius, kurį reikėtų apsvarstyti yra suma, kurią galite sau leisti. Monitorių kainos įvairios. Didesni, aukštesnių parametrų ekranai kainuoja brangiau, o mažesni, ne tokie kokybiški – pigiau. Net jei pagal veiklos ar darbo pobūdį reikalingas „kietesnis“ monitorius, mes suprantame, jog pasirinkimą galų gale lems ir jūsų finansinės galimybės.

Užduotis iš esmės tokia: išsirinkti geriausią, kuris pateisintų lūkesčius, bet neviršytų biudžeto. Jeigu monitorius neatitiks jūsų poreikių, jausitės išmetę pinigus į balą, todėl neskubėkite, kai matote, kad iki norimo varianto dar šiek tiek trūksta. Jei dar galite naudotis senuoju, rekomenduojame pataupyti ir įsigyti kokybišką monitorių. Kitas variantas – pirkti išsimokėtinai arba luktelėti akcijų.

Monitoriaus paskirtis

Dar kiek atidžiau panagrinėkime, kokias „pareigas“ galima suteikti ekranui. Taip bus aiškiau, kokio įrenginio būtent jums reikia. Išskirsime tokias veiklų kategorijas:

* žaidimams;

* darbui su grafika;

* biuro darbams;

* kasdienėms veikloms.

O dabar apžvelkime, kas kiekvienai šių kategorijų svarbiausia.

* Žaidimams

Moderniems, kokybiškiems žaidimams rekomenduojama rinktis ne ilgesnį nei 5 ms reakcijos laiką.

Atsinaujinimo dažnis:

paprastesniems žaidimams pakaks 100 Hz;

konkurencingiems, modernesniems – nuo 144 Hz.

Monitorius turėtų palaikyti „Nvidia G-Sync“ arba „AMD FreeSync“ technologiją (derinkite su vaizdo plokšte).

Jei yra HDR funkcija, pagerėja spalvų perdavimas žaidžiant šviesoje ar prieblandoje.

Tinka didesnis kraštinių santykis:

21:9;

32:9;

32:10.

Didesnis monitorius šiuo atveju suteiks daugiau malonumo ir emocijų.

Jei turite didesnį biudžetą, atkreipkite dėmesį į lenktos formos ekranus.

* Darbui su grafika

Itin didelę reikšmę turi spalvų perdavimas (geriausiai tinka IPS technologiją palaikantys monitoriai).

Kuo didesnė spalvų gama (sRGB, Adobe RGB ir t. t.), tuo geriau. Taip pat pravarti funkcija keisti spalvų temperatūras, nustatyti profilius, keisti nustatymus.

Blizgus ekrano paviršius neiškraipo atspalvių, todėl su tokiu darbas bus kokybiškesnis.

Kuo didesnis, tuo geriau.

* Biuro darbams

Patogu, jei galima keisti monitoriaus aukštį, matymo kampą. Tai leidžia maksimaliai pritaikyti sau darbo vietą ir išvengti didelių kaklo apkrovų.

Ilgai žiūrint į monitorių vargsta ne tik kaklas, bet ir akys, todėl praverstų ir mėlynos spalvos filtras, blizgumo pašalinimas, neatspindinti danga.

Dirbant su lentelėmis, analizuojant duomenis, programuojant patogesni platesni modeliai, o dydis pritaikomas pagal situaciją, tačiau rekomenduojamas kraštinių santykis 21:9.

Darbui su tekstu pakanka 4:3 ar 5:4 kraštinių santykio.

* Kasdienėms veikloms

Šiuo atveju specialios funkcijos nėra svarbios, dažniausiai pakanka HD vaizdo kokybės.

Visiškai užtenka 19–21 colių įstrižainės monitoriaus, ar net mažesnio. Tinkamas kraštinių santykis 16:9.

Svarbiausi parametrai, apie kuriuos reikia pagalvoti

Na o dabar pakalbėkime apie pagrindines monitorių charakteristikas, į kurias būtina atkreipti dėmesį.

Dydis

Be jokios abejonės vaizdas didesniame ekrane atrodo geriau. Jeigu kompiuteris yra svarbi jūsų darbo ar laisvalaikio dalis, rinkitės didesnę įstrižainę. Tik, aišku, įvertinkite, kiek vietos ant stalo turite.

Filmų peržiūrai, žaidimams ar darbui su grafinėmis programomis didesnis ekranas tikrai patogesnis. Pasak ekspertų iš 1a.lt, monitoriai, kurie labiausiai tenkina tokiomis veiklomis užsiimančius vartotojus turi 21:9 kraštinių santykį. Naršymui internete visiškai pakanka ir mažesnių, kurių kraštinių santykis 16:9 ar 16:10.

Ekrano forma

Populiariausi plokšti ekranai, tačiau rinkoje rasite ir lenktų (deja, jie brangesni). Lenkta forma patogi tuo, jog į jūsų matymo lauką sutalpina daugiau vaizdo. Tai ypač aktualu kompiuterinių žaidimų fanams, kadangi taip galima geriau įsijausti į veiksmą, pasijusti virtualaus pasaulio dalimi. Jeigu tik galite tam skirti didesnes sumas ir norite ypač ryškių pojūčių – lenktu monitoriumi nenusivilsite.

Ekrano panelė

Dabartinėje monitorių pasiūloje, vyrauja trys ekrano panelių rūšys - LCD, LED LCD bei OLED. LCD arba „Liquid Crystal Display“ (liet. skystųjų kristalų ekranas) yra jau daug metų naudojama technologija pasižyminti tik gera kaina. Investavę daugiau galėsite įsigyti ženkliai pranašesnį LED LCD „light-emitting diode“ (liet. šviesą skleidžiantis diodas) monitorių, kuris garantuos tolygesnį ryškumą, mažesnį reakcijos laiką, stabilesnį vaizdo perdavimą, platų kontrasto spektrą, ilgaamžiškumą bei aukštesnį energetinį efektyvumą.

Taip pat, svarbu išskirti vis daugiau populiarumo sulaukiančią, tačiau vis dar aukštą kainą išlaikančią OLED arba „organic light-emitting diode“ (liet. organiškas šviesą skleidžiantis diodas) technologiją. OLED monitoriai neturi lygių kontrasto santykyje ar tamsių spalvų perteikime. Taip pat, ši technologija geba pasiūlyti mažiausią reakcijos laiką ir lenktą ekrano formą - žaidėjams tai gali būti ypač naudinga.

Ekrano raiška

Raiška arba, moderniau tariant, rezoliucija apibūdinama skaičiumi, kuris nurodo, kiek pikselių telpa į ekraną. Kuo jų daugiau, tuo kokybiškesnis vaizdas. Vis tik turėkite omenyje, kad didesnei raiškai reikalinga galingesnė vaizdo plokštė.

Labai dažnai monitoriai turi funkciją keisti rezoliuciją, t. y. pasirinkti iš kelių variantų.. Raiškos gali būti HD (1280x720), Full HD (1920x1080), QHD (2560x1440), 4K (3840x2160), 8K (7680x4320).

Monitoriaus įstrižainė

Rekomenduojama monitoriaus raiška

21’’

1920x1080 (16:9 kraštinių santykis)

24’’

1920x1080 (16:9 kraštinių santykis)

27’’

2560x1440 (16:9 kraštinių santykis)

32’’

3840x2160 (16:9 kraštinių santykis)

34’’

3440x1440 (21:9 kraštinių santykis)

43’’

3840x1200 (32:10 kraštinių santykis)

49’’

5120x1440 (32:9 kraštinių santykis)

Kokias jungtis turi monitorius?

Tai įvertinti labai svarbu, nes esamos jungtys nulemia tai, su kokiais įrenginiais bus galima sujungti monitorių. Dažniausiai naudojamos:

- VGA. Ji tinkama senesnių modelių kompiuteriams. Jei jūsiškis jau kiek pagyvenęs, bet dar esate juo patenkinti, ji veikiausiai bus reikalinga;

- DVI. Tai plačiai paplitusi jungtis, būdinga senesnės kartos kompiuteriams;

- HDMI - labiausiai naudojama jungtis. Ji leidžia prie monitoriaus prijungti TV priedėlius, žaidimų kompiuterius, „Blue-Ray“ grotuvus ir pan.;

- USB-C (Thunderbolt 3) jungtis naudinga, jeigu turite „MacBook Pro“ ar kitokį nešiojamąjį kompiuterį su tokia pačia jungtimi. Ji užtikrina, kad jums prireiks tik vieno laido ir vaizdo transliavimui, ir kompiuterio krovimui.

- DisplayPort jungtis gali tapti pravarti jei naudojatės senesniu „Apple“ kompiuteriu ar norite pilnai išnaudoti monitoriaus dažnio (Hz) galimybes. Tai ypač svarbu kompiuterinių žaidimų mėgėjams.

Kokias papildomas funkcijas pasirinkti?

Modernios technologijos leidžia įvairiems prietaisams suteikti patogių papildomų funkcijų. Monitoriai – ne išimtis. Taigi be to, kad ekranas transliuoja vaizdą, jis dar gali turėti:

- integruotą vaizdo kamerą, kuri lemia didesnę monitoriaus kainą, tačiau gali būti palengvinimu su daug vaizdo skambučių susiduriančiam vartotojui.

- galimybę keisti ekrano padėtį, t. y. iš horizontalios pasukti į vertikalią;

integruotus garsiakalbius. Šiuo atveju pats monitorius kiek brangesnis, tačiau jums nereikės pirkti papildomų garso kolonėlių (tai reiškia dar ir daugiau laisvos vietos ant stalo);

- imtuvinį derintuvą, kuris leidžia per ekraną stebėti televizijos programas.

- integruotas USB jungtis, kurios bus lengviau pasiekiamos nei kompiuteryje esančios jungtys.

Bet kokiu atveju, monitoriaus parametrai privalo būti suderinti su kompiuterio parametrais. Jums nėra reikalo pirkti modernaus ekrano, jei „dėžė“ senstelėjusi, nes ji paprasčiausiai „nepaveš“ naujesnių technologinių sprendimų.

PSU (Power Supply Unit) arba KOMPIUTERIO MAITINIMO BLOKAS
Nors maitino blokai yra vieni mažiau aptariamų kompiuterio komponentų, jų svarba nėra mažesnė nei likusių dalių, todėl pasirūpinti adekvačiu kompiuterio PSU turbūt yra viena svarbiausių užduočių tiek konstruojant, tiek atnaujinant kompiuterį. Maitimo blokui neatliekant savo funkcijos, aparato komponentai tampa nestabilūs, įrenginį ištinka atsitiktiniai perkrovimai bei kitos problemos susijusios su energijos tiekimu. Taigi, jei norite mėgautis aukštos klasės žaidimų patirtimi, verta įsigyti patvarų maitinimo bloką.

Kokia PSU funkcija kompiuteryje?

Nors ši dalis neatlieka tokių užduočių kaip centrinis procesorius, vaizdo plokštė ar kiti komponentai, jokie nešiojami ar stacionarūs žaidimų kompiuteriai negali veikti be maitinimo bloko. Visgi, kokią funkciją kompiuteryje atlieka PSU? Maitinimo blokai tiekia elektros energiją visiems kompiuterio komponentams, todėl itin svarbus puikus sujungimas tarp maitinimo bloko ir likusių kompiuterio dalių tiek perkant naują kompiuterį, tiek optimizuojant turimą įrenginį. Maitinimo blokas yra vienas pirmųjų komponentų, kuriuos verta patikrinti jei jūsų kompiuteris netikėtai persikrauna ar bendras našumas gerokai sumažėjęs.

Kokie pagrindiniai maitinimo blokų skirtumai?

Siekiant išsirinkti tinkamiausią modelį jūsų norimam ar turimam kompiuteriui, verta susipažinti su esminiais skirtumais tarp PSU modelių, vyraujančių rinkoje. Esminiai skirtumai tarp modelių apima bloko galingumą, dydį, jungtis bei kainą. Skirtingi gamintojai rinkoje išsiskiria braižais, kurie atsispindi jų modeliuose, tačiau populiariausi prekės ženklai, gaminantys PSU modelius yra „Corsair“, „Seasonic“, „EVGA“, „SuperFlower“, „Be Quiet!“, „FSP“, „Silverstone“, „CoolerMaster“, „Antec“, ir „Thermaltake“.

Maitinimo šaltinių galingumo skirtumai užtikrina, kad kiekvieno kompiuterio vartotojas galėtų rasti jo prietaisui tinkamą variantą, kadangi kiekvienas kompiuteris sunaudoja skirtingą kiekį energijos resursų, priklausomai nuo to, ar prietaisas nešiojamas, ar stacionarus ir jo modelio. Kiekvieno modelio jungčių tipas nurodo kiek pagrindinių bei papildomų kompiuterio komponentų galima jungti prie PSU. Pagal jungčių kiekį modeliai skirstomi į aukštesnės klasės (24 smaigių ir daugiau jungtis) ir žemesnės klasės (20 smaigių ir mažiau) tipus. Šie esminiai skirtumai gali padėti renkantis PSU savo kompiuteriui.

Maitinimo blokai: pagal kokius kriterijus išsirinkti?

Svarbiausia užduotis renkantis PSU modelį – gerai apskaičiuoti kiek energijos suvartoja kompiuteris ir pasirinkti maitinimo bloką, kurio galia kiek didesnė, jei ateityje nuspręstumėte optimizuoti kompiuterį. PSU naudojimo metu bloko galia palaipsniui mažėja, todėl renkantis kiek galingesnį PSU modelį, šis sėkmingai tarnaus ne vienerius metus. Be to, svarbu atsižvelgti į naudingumo koeficientą. Dėl šios priežasties verta rinktis PSU, kurių specifikacijos nustatytos apkrovos temperatūros, o ne kambario temperatūros sąlygomis – efektyviausių modelių koeficientas siekia 80% ir daugiau.

Pasidomėkite kokių jungčių PSU reikia jūsų kompiuteriui. Kaip jau minėta, jungtys skirstomos pagal smaigių skaičių, kuris dažniausiai būna daugiau nei 24 smaigės (aukštesnės klasės) ir mažiau 20 smaigių (žemesnės klasės). Kuo daugiau smaigių jungtyse, tuo daugiau galimybių – galima prijungti kelis papildomus komponentus. Taip pat pravartu atsižvelgti į PSU amperų skaičių, kadangi vatai nenurodo maitinimo bloko galios taip tiksliai, kaip amperai. Taigi, visi šie kriterijai esminiai renkantis PSU. Kaip jau minėjome, svarbu žinoti savo kompiuterio specifikacijas bei energijos suvartojimo detales, kad naujasis maitinimo blokas galėtų deramai prisitaikyti prie sistemos.

VAIZDO PLOKŠTĖ
Procesorius ir vaizdo plokštė yra du svarbiausi elementai, kurie turi didžiausią įtaką kompiuterio našumui. Vaizdo plokštės reikšmė didesnė tais atvejais, jei kalbame apie žaidimams skirtų kompiuterių konfigūracijas. Kam reikalinga vaizdo plokštė?

Pagrindinė vaizdo plokštės atsakomybė – vaizdo generavimas. Vertėtų turėti omenyje tai, kad žaidimų atvejais, animacijų generavimo procesas yra žymiai sudėtingesnis nei pavyzdžiui, dirbant su el.pašto ar biuro programomis, todėl jei jums svarbus didelės raiškos ir detalus vaizdas, vaizdo plokštė turėtų pasižymėti atitinkamu našumu. Tačiau tai ne viskas, nes vaizdo plokštė dar gali remti procesoriaus duomenų apdorojimo procesus: animacijos redagavimą, nuotraukų apdorojimą, vaizdo įrašų konvertavimą ar failų archyvavimą.

Pagrindinės vaizdo plokštės kompiuteryje funkcijos:

Vaizdo generavimas

Procesoriaus apdorojamų procesų rėmimas

Kompiuterio našumo padidinimas (užduočių atlikimo paspartinimas)

Kaip atpažinti, kokį našumą siūlo vaizdo plokštė?

Kaip išsirinkti geriausią vaizdo plokštę, kaip atpažinti, kokios ji yra kartos ir kokį našumo lygį siūlo?

Gamintojai naudoja atitinkamas žymes, kurios net mažiau patyrusiems naudotojams turėtų padėti įvertinti konkretaus vaizdo plokštės modelio našumą. Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į pirmajį raidžių ir skaičių junginį konkretaus modelio pavadinime. Tiesa, kartais galima susidurti su specialaus leidimo modeliais. Tokių variantų specifikacijas sunkiau indentifikuoti. Šiuo metu vaizdo plokštės rinkoje dominuotoja „AMD“ IR „NVIDIA“ produktai.

„AMD“ vaizdo plokštės

„AMD“ vaizdo plokštės skirstomos į:

„Radeon“ – bendram naudojimui skirti modeliai

„Radeon RX“ – žaidimams pritaikyti modeliai

Pirmasis skaičius nusako, kokios kartos yra vaizdo plokštė (pavyzdžiui, „Radeon RX 580“ modelis yra naujesnis nei „Radeon Rx 480“, kitas skaičius apibūdina našumo segmentą (pavyzdžiui, „Radeon RX 570“ modelis yra našesnis nei „Radeon RX 560“). Be to, šio gamintojo pasiūloje rasime ir topinius specialių leidimų modelius: „Radeon RX Vega 56“ ir „Radeon RX Vega 64“. Kalbant apie senesnes versijas, reikėtų išskirti „Radeon Nano“, „Fury“ ir „Fury X“ modelius. Specialios konstrukcijos įprastai pasižymi aukščiausiu našumo lygiu, tačiau iš pirmo žvilgsnio sudėtinga nustatyti, kokiai serijai jos priklauso, todėl renkantis visai vertėtų užmesti akį į jų specifikacijas.

„NVIDIA“ vaizdo plokštės

„NVIDIA“ vaizdo plokštės skirstomos į:

„GeForce“ – paprasčiausi modeliai

„GeForce GT“ – vidutiniško-žemo našumo segmento variantai

„GeForce GTX“ – pažangūs žaidimams pritaikyti modeliai

GeForce RTX – naujausias ir pažangiausias sprendimas, orientuotas į itin didelės raiškos ekranų savininkų ir „streamerių“ poreikius

Pirmasis skaičius nusako vaizdo plokštės kartą (pavyzdžiui, „GeForce GTX 1080“ yra naujesnis modelis nei „GeForce GTX 980“), o antras – jo našumo segmentą (pavyzdžiui, „GeForce GTX 1070“ yra našesnis variantas nei „GeForce GTX 1060“). Dalis „NVIDIA“ vaizdo plokščių būna pažymėta „Ti“ prierašu, kuris reiškia spartesnį modelį (pavyzdžiui, „GeForce GTX 1070 Ti“ yra našesnis nuo tiesiog „GeForce GTX 1070“).

Vaizdo plokštės branduolio ir atminties taktinis dažnis

Branduolio dažnio ir atminties taktinio dažnio parametrus vertėtų lyginti žiūrint į tos pačios serijos vaizdo plokštes ir tuo atveju, kai ieškoma pažangesnių, pasižyminčių šiek tiek didesniu našumu, nei gali pasiūlyti standartinės vaizdo plokštės, modelių.

Modeliai, kuriuose gamintojai nusprendė padidinti branduolio ir atminties taktinį dažnį, dažniausiai produkto pavadinime turi papildomas tokio tipo žymes: „OC“, „Overclocked“, „Superclocked“ arba specialius pavadinimus, kurie nusako geresnius vaizdo plokštės parametrus, pavyzdžiui: „AMP“, „DC“, „Lightning“.

Didesnis branduolio ir atminties taktinis dažnis reiškia kiek aukštesnio lygio našumą žaidimuose. Renkantis vaizdo plokštę, kuri pasižymi aukštesnę kokybę nusakančiais prametrais, vertėtų išlaikyti protingą didesnio našumo ir aukštesnės kainos santykį, nes vėliau gali pasirodyti, jog už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti visa klase pažangesnę vaizdo plokštę.

Vaizdo plokštė su „Turbo“ arba „Boost“ technologija

Vaizdo plokštė gali būti aprūpinta „Turbo“ arba „Boost“ technologija, kuri automatiškai padidina grafinio branduolio taktinį dažnį, kai atsiranda toks poreikis. Kaip taisyklė, didesnį branduolio ir atminties taktinį dažnį lydi efektyvesnis vaizdo plokštės aušinimas.

Integruota ar dedikuota (išorinė) vaizdo plokštė?

Dauguma procesorių pasižymi integruota į procesorių vaizdo plokštės sistema. Toks sprendimas lemia mažesnę kompiuterio kainą bei mažesnes elektros energijos sąnaudas. Tačiau integruotos vaizdo plokštės siūlo silpnesnį našumo lygį ir pasiteisina tik mažiau reikliose galingumui užduotyse.

Ką reiškia, kad vaizdo plokštė yra dedikuota? Kalbant paprasčiau tai yra išorinė vaizdo plokštė, kuri leidžia tikėtis žymiai didesnio našumo lygio. Tai žaidimams ir sudėtingiems darbams su grafika pritaikytas sprendimas.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis vaizdo plokštę?

Ekranas

Renkantis vaizdo plokštę vertėtų atkreipti dėmesį į rekomenduojamą (angl. native) ekrano raišką. Tai ypač svarbu tiems, kas dirba su grafika ir nori mėgautis sklandžiomis vizualine prasme kompiuterinėmis pramogomis.

Maitinimo adapteris

Vaizdo plokštės įsigijimas ar keitimas į naujesnę ir galingesnę gali lemti, kad senasis maitinimo adapteris neaprūpins reikiama galia arba neatlaikys apkrovos. Dėl šitos priežasties vertėtų atkreipti dėmesį į naujos vaizdo plokštės energijos sąnaudas bei į tai, kokia galia pasižymi maitinimo adapteris. Galingiausių vaizdo plokščių atvejais gali būti reikalingas maitinimo adapteris, kurio minimali galia siektų 600 W.

Atmintis

Svarbi ne tik atminties talpa, bet ir jos tipas. Vaizdo plokštėse galima sutikti tokių tipų atmintis:

DDR3

GDDR3

GDDR5

Rekomenduojama rinktis vaizdo plokštes su GDDR3 arba GDDR5 atmintimi. Didesniam našumui įtakos taip pat turi atminties pralaidumas. Kuo didesnis skaičius po pavadinimo, tuo didesniu pralaidumu pasižymi vaizdo plokštė. Tai itin svarbu žaidimuose ir visada, kai siunčiamas didelis duomenų kiekis.

VRAM atminties talpos pasirinkimui įtakos turi:

Raiška, kurioje dirbama arba žaidžiama. Full HD raiškai reikia sistemos su 4 GB VRAM. WQHD raiška jau reikalauja 6 GB, o 4K raiškai būtina rinktis bent 8 GB VRAM, o rekomenduojama 11 GB VRAM.

Nustatymų ir papildomų efektų detalumo lygis.

Monitoriaus matricos proporcijos.

Žaidimų segmentas.

Vaizdo plokštės aušinimas

Tai labai svarbus elementas kalbant apie galingas vaizdo plokštes. Gamintojai stengiasi naudoti sprendimus, kurie užkirstų kelią tam, kad vaizdo plokštės pasiektų labai aukštas temperatūras. Renkantis konkretų vaizdo plokštės modelį, verta atkreipti dėmesį ir pasidomėti į tai, koks joje pritaikytas aušinimas ir jis pakankamas vaizdo plokštės galingumui. Kokią vaizdo plokštę rinktis, jei jums svarbus tylus kompiuterio veikimas? Reikia rinktis tokį vaizdo plokštės modelį, kuris būna aprūpintas gamintojo aušinimu. Tokios vaizdo plokštės kainuoja daugiau, tačiau jos pasižymiai žymiai tylesniu veikimu. Kiekvienas vaizdo plokščių gamintojas turi savo aušinimo sprendimus. „ASUS“ vaizdo plokštėse tai yra „DirectCU“, „MSI“ kompanija turi „Twin Frozr“, o „Gigabyte“ savo aušinimo sistemą vadina „Windforce“.

Vaizdo plokštės jungtys:

Be standartinių jungčių, kurios leidžia prijungti vaizdo plokštč, gamintojai įprastai prideda dar ir kitų jungčių, pavyzdžiui:

HDMI leidžia persiųsti aukštos kokybės vaizdą ir garsą. Pravers asmenims, kurie prijungia kompiuteį prie tokia jungtimi aprūpinto televizoriaus.

DisplayPort leidžia prijungti kompiuterį prie monitoriaus, projektoriaus ar namų kino sistemos. Reikėtų paminėti tai, kad DisplayPort jungtis leidžia naudotis aukštesnės ir įvairesnės raiškos monitoriais.

D-Sub – pagrindinė, analoginė jungtis, kuri leidžia prijungti CRT arba LCD monitorių, kai nėra galimybės panaudoti DVI laidą.

DVI jungtis naujausiose vaizdo plokštėse keičia D-Sub jungtę ir leidžia prijungti LCD arba CRT monitorių.

Kelių monitorių palaikymas

Profesionalai ir žmonės, kurie mėgsta žiūrėti vaizdą dideliame ekrane gali būti susidomėję mažiausiai dviejų monitorių panaudojimu. Tam, kad tai būtų įmanoma, vaizdo plokštė turėtų būti aprūpinta technologija, kuri palaiko kelis ekranus. Iš tikrųjų kiekvienas vaizdo plokščių gamintojas sukūrė savo sprendimą:

„AMD“: „Eyefinity“ kelių ekrano režime palaiko iki 6 monitorių.

„nVidia“: „3D Vision Surround“ kelių ekranų režime palaiko iki 3 monitorių.

Vienintelė sąlyga – pakankamas leidžiančių prijungti monitorių išvesčių (DisplayPort) kiekis vaizdo plokštėje.

Vaizdo plokštės parametrai

Lyginant vaizdo plokščių modelius taip pat galima atkreipti dėmesį į atskirus jų parametrus:

SP (StreamProcessors) – tai srautiniai procesoriai, kurie atsako už vaizdo plokštės našumą. Kuo tų procesorių daugiau, tuo didesniu našumu pasižymi vaizdo plokštė.

TDP (Thermal Design Power) – apibūdina vaizdo plokštės maksimalias galingumo sąnaudas.

Vaizdo plokštės prijungimas prie pagrindinės plokštės

Dažnai žmonėms kyla klausimas, ar konkretus vaizdo plokštės modelis tiks pagrindinei plokštei. Šiuo metu vaizdo plokštės prijungiamos prie PCI-Express magistralės. Renkantis vaizdo plokštę reikėtų patikrinti:

Vaizdo plokštės ir pagrindinės plokštės PCI Express jungties versiją. Žemesnė versija gali sumažinti vaizdo plokštės našumą dėl mažesnio pralaidumo.

Vaizdo plokštės energijos sąnaudas. Jeigu jos yra pernelyg didelės, gali prireikti papildomo maitinimo.

VR technologijos palaikymas

Vaizdo plokštės galingumas lemia virtualios realybės pramogų sklandumą. Tam, kad generuojamas virtualios realybės vaizdas džiugintų be trikdžių ir vėlavimų, atkreipkite dėmesį, ar vaizdo plokštė pasižymi VR technologijos palaikymu.

Kaip išsrinkti vaizdo plokštę stacionariam kompiuteriui?

Stacionarių kompiuterių atvejais vaizdo plokštė montuojama „PCI-Express x16“ (rečiau „PCI-Express x8“ arba „PCI-Express x4“) jungtyje. Šis sprendimas leidžia lengvai atnaujinti kompiuterį, nes kai konkreti vaizdo plokštė pasirodys per silpna, ją galima bus iškeisti į pažangesnį modelį. Papildomai galima sujungti kelias vaizdo plokštes „Nvidia SLI“ arba „AMD CrossFire“ režime.

Priklausomai nuo vaizdo plokštės našumo, gali prireikti atitinkamo galingo maitinimo adapterio ir specialių maitinimo laidų. Dažniaui sutinkami variantai yra tokie:

6-pin – papildomas maitinimas iš laido su 6 kontaktų (6-pin) kištuku

2 x 6-pin – papildomas maitinimas iš dviejų laidų su 6 kontaktų (6-pin) kištuku

2 x 8-pin – papildomas maitinimas iš dviejų laidų su 8 kontaktų (8-pin) kištuku

Galingesni vaizdo plokščių modeliai reikalauja papildomo maitinimo, dažniausiai tai yra 6-kontaktų (6-pin) arba 8-kontaktų (8-pin) (pakankamas bus 500 – 600 W galingumo maitinimo adapteris), o topinių vaizdo plokščių atvejais 6+8 pin arba 8+8 pin (neapsieis be 600–700 W galingumo maitinimo adapterio. Prieš renkantis konkretų vaizdo plokštės modelį, technikos specialistai pataria patikrinti, ar jūsų turimas maitinimo adapteris pasižymi atitinkamu galingumu ir turi reikiamą jungčių rinkinį.

Kaip išsirinkti vaizdo plokštę nešiojamam kompiuteriui?

Su nešiojamais kompiuteriais situacija yra kiek kitokia, nes čia grafinė sistema dažniausiai yra išdėstyta ant pagrindinės plokštės arba įmontuota kaip speciali išplėtimo korta (MXM), o tai apsunkina galimą nešiojamo kompiuterio atnaujinimą. Aušinimas ir prieinamos jungtys čia jau priklauso nuo konkretaus nešiojamo kompiuterio konstrukcijos.

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į nešiojamams skirtų vaizdo plokščių našumą. Technologinė pažanga leido sukurti tobulesnes konstrukcijas, kurių dėka mobilios vaizdo plokštės šiandien galingumo prasme praktiškai prilygsta atitikmenims, skirtiems stacionariems kompiuteriams.

Kaip išsirinkti vaizdo plokštę žaidimams?

Žaidimams Full HD raiškoje pakaks modelio su 2 arba 4 GB GDDR5 125-bit atmintimi.

Aukštesnėms raiškoms rekomenduojama rinktis 4 arba 6 GB GDDR5 192 arba 256-bit modelį.

4K raiškos ar pramogų naudojantis keliais ekranais atvejais, reikėtų pagalvoti apie mažiausiai 8 GB GDDR5 modelį: GDDR5X 256-bit, 384-bit arba HBM/HBM2 2048-/4096-bit.

Kaip išsirinkti vaizdo plokštę darbui su dizaino programomis, projektavimu ir kt.?

Profesionaliam darbui su dizaino, projektavimo ir 3D moduliavimo programomis skirtos vaizdo plokštės skiriasi nuo kitų modelių ne tik savo sandara, bet ir specifika. Įdomu tai, kad nepaisant to, jog jos pasižymi dideliu galingumu, jos nėra idealus variantas žaidimams. Tokios vaizdo plokštės optimizuotos kitiems tikslams. Darbui su vaizdo įrašų montavimu, animacijomis, 3D moduliavimu, nuotraukų apdorojimu ir dizaino programomis rekomenduojama rinktis specializuotas vaizdo plokštes, pavyzdžiui, „Nvidia Quadro“ arba „AMD FirePro“. Jos leis gauti maksimalų našumą 3D moduliavimo ir panašiose programose.

PAGRINDINĖ PLOKŠTĖ arba MOTININĖ PLOKŠTĖ (motherboard)
Kokia motininė plokštė žaidimams geriausia?

Motininės plokštės, dar žinomos kaip pagrindinės plokštės, yra viena svarbiausių kompiuterių sudėtinių dalių, todėl norintys optimizuoti kompiuterio įrangą ar patys sudėti kompiuterį iš pagrindų, turėtų gerokai apsvarstyti tai, kokį modelį verta įsigyti. Norint užtikrinti spartų kompiuterio našumą, svarbus kiekvienas komponentas bei jų tarpusavio suderinamumas.

Norint užtikrinti spartų kompiuterio našumą, svarbus kiekvienas komponentas bei jų tarpusavio suderinamumas. Išsirinkti motininę plokštę – užduotis ne iš lengvųjų, kaip išsirinkti jums tinkamiausią modelį.

Kas yra motininė plokštė?

Motininė plokštė – pagrindinis kompiuterio komponentas, prie kurio prijungiami visi likę sistemai reikalingi komponentai bei priedai, kaip procesorius, atminties įrenginiai, GPU ir kt. Tai, kokį modelį pasirinksite, lems jūsų įrenginio našumą. Kompiuteriai žaidimams dažnai reikalauja daugiau resursų ir pažangesnių komponentų, todėl svarbu pasirinkti galingesnę motininę plokštę, jei norima mėgautis naujausiais HD žaidimais ar atlikti svarbios paskirties užduotis.

Motininė plokštė: kaip išsirinkti?

Bene aktualiausias klausimas – kaip išsirinkti tinkamą motininės plokštės modelį savo kompiuteriui. Svarbiausi kriterijai renkantis šį komponentą apima modelio gamintoją, procesoriaus lizdus bei mikroschemas, modelio formą, RAM, USB bei išplėtimo lizdus. Ir, žinoma, kitus papildomi parametrus, kurie išplėtoja plokštės funkcionalumą. Vienas svarbiausių kriterijų – modelio forma, kuri nurodo motininės plokštės matmenis ir išdėstymą. Šis komponentas integruojamas į kompiuterio korpusą, todėl ypatingai svarbu pasirinkti teisingos formos bei dydžio modelį, kad šis tilptų kompiuterio korpuse ir gerai sąveikautų su likusiais komponentais.

Svarbu atkreipti dėmesį į kompiuterio procesoriaus lizdą. Jūsų pasirinktas procesorius turi atitikti kompiuterio pagrindinės plokštės CPU lizdą, kitaip negalėsite įdiegti motininės plokštės. Analogiškai svarbūs ir RAM, išplėtimo bei USB lizdai, kadangi kuo didesnis pastarųjų kiekis, tuo daugiau komponentų galima jungti prie pagrindinės plokštės. SATA prievadai atsakingi už HDD ir SSD kietųjų diskų prijungimą prie motininės plokštės, todėl, norint spartesnio perdavimo greičio bei daugiau galimybių, verta rinktis modelį su didesniu SATA jungčių skaičiumi. Galų gale, renkantis modelį dera atsižvelgti į tai, kokias užduotis norite atlikinėti kompiuteriu, kokius žaidimus žaisti bei asmeninį biudžetą.

Svarbūs pagrindinės plokštės faktai:

Motininės plokštės, maitinimo blokai bei kompiuterio dėžės būna kelių skitingu standartinių dydžių. Visi trys skirtingi komponentai turi būti suderinti tarpusavyję, kad būtu galima juos surinkti bei sėkmingai naudotis.

Pagrindinės plokštės tarpusavyje labai skiriasi. Pavyzdžiui, kiekviena pagrindinė plokštė palaiko tik vieną procesorių rūšį, bei nedaug darbinės atminties tipų. Taip pat kai kurie kietieji diskai, vaizdo plokštės, bei kiti įrenginiai gali būti nesuderinami su pagrindine plokšte. Kiekvienas gamintojas turi pateikti šarašą palaikomų jungčių bei įrenginių.

Populiarūs pagrindinių plokščių gamintojai:

Asus, Gygabite, Biostar, MSI, Intel.

GARSO KOLONĖLĖS
Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę?

Kam garso kolonėlės bus naudojamos?

Prieš pirkdami įrangą, turėtumėte atsakyti į du svarbiausius klausimus:

Kur bus naudojamos garso kolonėlės?

Prie kokio įrenginio jos bus jungiamos?

Priklausomai nuo garso kolonėlių paskirties, skirstomi trys jų tipai:

Garso kolonėlės namų kino sistemai

Garso kolonėlės automobiliams

Garso kolonėlės kompiuteriams

Šiuo metu, tai labai populiarus ir universalus garso kolonėlių tipas. Tokio tipo garso kolonėles galima prijungti ne tik prie stalinio, bet ir prie nešiojamojo kompiuterių, DVD ar kitų RTV įrenginių. Populiariausi rinkiniai susideda iš dviejų garso kolonėlių ir žemųjų dažnių garso kolonėlės (subwoofer).

Garso kolonėlės kompiuteriams gali dirbti skirtingomis konfigūracijomis, tačiau dvi yra ypač populiarios:

2.1 – rinkinį sudaro dvi garso kolonėlės ir žemų dažnių garso kolonėlė (subwoofer), atsakinga už žemus tonus. Jos neleidžia naudoti daugiakanalio garso.

5.1 – šiuo atveju rinkinį sudaro 5 garso kolonėlės ir viena žemųjų dažnių garso kolonėlė (subwoofer). Tai yra rinkiniai, kurie sukuria geros kokybės garsą. Tačiau reikia prisiminti, kad jie netinka mažoms erdvėms. Jų pranašumas yra gebėjimas išgauti erdvinį garsą.

Iš esmės garso rinkinių žymėjimo principas yra toks: pirmasis skaitmuo nurodo garso kolonėlių skaičių, antrasis po taško – žemųjų dažnių garso kolonėlės (subwoofer) buvimą / nebuvimą.

Pralaidumas

Tai dažnių diapazonas, kurį generuoja rinkinys arba viena garso kolonėlė. Viršutinė riba yra atsakinga už aukštus tonus, apatinė už žemus. Nors dažnio pralaidumas atlieka svarbų vaidmenį, pats savaime nesprendžia apie garso kokybę. Ypač nedidelį vaidmenį garso pralaidumas atlieka mažo biudžeto įrangoje.

Garso pralaidumo atveju, galime susidurti su dar viena sąvoka. Gamintojai dažniausiai siūlo dviejų tipų kolonėles:

dviejų krypčių - paprastai susideda iš dviejų garsiakalbių (bet ne visada). Dažniausiai tai yra vienas aukštų dažnių ir vienas vidutinių-žemų dažnių garsiakalbis. Šis tipas suteikia aukštos kokybės garsą už santykinai žemą kainą.

trijų krypčių – geras dizainas leidžia atkurti didelio garsumo plačiajuostį ryšį. Deja, šis tipas išsiskiria didele kaina.

Galia

Nuo šio parametro iš esmės priklauso kolonėlių garsumas. Visgi, net jeigu ir neplanuojate muzikos klausytis visu garsu, reikėtų turėti omenyje, jog didesnis galingumas taip pat suteikia didesnį rezervą – dėl to garso kokybė neretai būna geresnė. Tad šiuo atveju galima sakyti, kad galios tikrai negali būti per daug.

Kaip ir daugeliu kitų atvejų, gamintojų pateikiama galia gali būti klaidinanti, jei neatkreipsite dėmesį į teisingą ženklinimą, o kita vertus, tai yra stipriausiai eksponuojama vertė. Gamintojai gali ją pateikti dviem būdais, iš kurių pirmasis yra tik rinkodaros gudrybė, antrasis yra artimas tikroms vertybėms, kuriomis vertėtų vadovautis:

PMPO (Peak Music Power Output)– teoriškai reiškia didžiausią elektros signalo galią, kurią garsiakalbis gali priimti. Tačiau praktiškai ši reikšmė reiškia maksimalią galią, kurią garsiakalbis gali priimti per sekundės dalį. Dėl šios priežasties PMPO neturi jokios naudingos informacijos.

RMS (Root Mean Square)– reiškia veiksmingą galią, tai yra galią, kurią garsiakalbis gali gauti iš stiprintuvo visą naudojimo laiką, o prietaisas tuo pačiu nesudegs.

Kiti svarbūs parametrai

Svarstydami, kurios bus geriausios kolonėlės, taip pat turėtumėte atsižvelgti į šiuos aspektus:

Dažnių diapazonas.

Kuo jis bus platesnis, tuo geriau galėsite girdėti visus balsus ir instrumentus. Puikiu variantu galima laikyti maždaug 50-20000Hz siekiantį diapazoną, bet jei jis bus platesnis – dar geriau.

Varža.

Ji reiškia garsiakalbio ritės atsparumą. Geriausias aukštos kokybės garso sprendimas yra pasirinkti garsiakalbius, kurių varža yra nurodyta prie stiprintuvo išvesties. Ir nors yra priimtina naudoti garsiakalbius, kurių varža yra aukštesnė nei nurodyta ant stiprintuvo, nereikėtų daryti atvirkščiai, t. y. naudoti mažesnę varžą. Tačiau pati varža nėra parametras, turinti įtakos garso kokybei, tačiau vertėtų jos nepamiršti renkantis garso kolonėlės modelį.

Stiprintuvas.

Tinkamo stiprintuvo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl tai yra labai plati tema. Vienas iš svarbiausių parametrų yra stiprintuvo galia. Ji turėtų sudaryti apie 80% garsiakalbių galios, tuomet pavyks išvengti garso įrangos sugadinimo pavojaus. Jei iš pradžių buvo nupirkti garsiakalbiai, verta atkreipti dėmesį į stiprintuvo išėjimo varžą. Tačiau dažniausiai kompiuterio garsiakalbiai priklauso aktyviems įrenginiams, todėl nėra poreikio įsigyti dar ir stiprintuvą.

Naudingumas.

Tai yra parametras, kuris nustato, kaip efektyviai (kokiu mastu) garsiakalbis paverčia elektros energiją akustine energija. Dauguma garso kolonėlių pasižymi efektyvumu 0,5-2% riboje (kai kurie šaltiniai pateikia dar mažesnes vertes: 0,25-1%). Likusi galia prarandama šilumos forma. Kuo didesnis efektyvumas, tuo daugiau sukuriama akustinės galios.

Efektyvumas.

Tai taip pat yra svarbus parametras, apibūdinantis garso lygį tam tikru atstumu (dažniausiai imamas maždaug 1 metras nuo kolonėlės) pateikiant standartizuotą signalą. Be to, galite taikyti paprastą santykį - kuo didesnė vertė, tuo garsesnis garsas bus sukurtas. Priimta, kad namų sąlygomis pakanka apie 90 dB efektyvumo. Žemesnės vertės, svyruojančios maždaug 80 dB, reikalauja daug galingesnio stiprintuvo įsigijimo.

Medžiaga.

Reikėtų prisiminti, kad medžiaga, iš kurios pagamintas garsiakalbio korpusas, turi didelę įtaką garso kokybei. Žinoma, nebūtina investuoti į medines kolonėles, bet net geresnė plastiko kokybė gali gerokai pagerinti garsą.

Dydis.

Galbūt tai savybė, į kurią retai atkreipiamas dėmesys, bet verta apsvarstyti, ar patalpoje, kurioje ketinate įrengti garso kolonėles, yra pakankamai vietos. Jei ketinate įsigyti 2.1 rinkinį, turite žinoti, kad reikės vietos pastatyti ne tik dvi garso kolonėles, bet ir žemųjų dažnių garso kolonėlę (subwoofer). Atsižvelgus į kambario ir įrangos dydžių santykį, tai gali būti padaryti sunku, o be to, tai gali sumažinti muzikos klausymo ar filmo žiūrėjimo patogumą. Taip pat turėtumėte prisiminti, kad nereikia laikytis taisyklės - kuo didesnė, tuo geriau. Kartais mažesnių dydžių garso kolonėlės yra žymiai geresnės ir net nustebina aukštos kokybės garsu.

THX.

Trumpai tariant, tai yra sertifikavimo sistema, standartizuojanti projekcijos ir skambėjimo sąlygas, kurios kokybiškai perduoda atgamintą garsą, pavyzdžiui, kino salėje. Šio tipo sertifikatas gali būti suteiktas ne tik kompleksiškai garso instaliacijai, bet ir į jos rinkinį įeinančiai įrangai. THX dažnai painiojamas su daugiakanaliu garsu, pavyzdžiui Dolby Digital.

Garsiakalbių skaičius vienoje kolonėlėje.

Vienoje kolonėlėje gali būti keli garsiakalbiai. Teoriškai, kuo jų yra daugiau, tuo kolona dirba platesniame dažnių diapazone. Tačiau kiekis ne visada atspindi kokybę. Kartais verta pasirinkti, pavyzdžiui, kokybišką kolonėlę su dviem garsiakalbiais, o ne blogą su trimis.

Garso kolonėlių jungtys.

Garso kolonėlės gali būti prijungtos prie kompiuterio dviem būdais: analoginiu – naudojant RCA (CHINCH arba skaitmeniniu. Šiuo atveju galite naudoti optinę jungtį, atsparią elektromagnetiniams trukdžiams ir Coaxial jungtis, kurioms būdingas didesnis pralaidumas.

Prekinis ženklas.

Populiariausi garso kolonėlių kompiuteriams gamintojai yra: Creative, Genius, Edifier, Trust, ModeCom, Logitech, Gembird, Media-Tech, Tracer. Kiekvienas iš aprašytų gamintojų siūlo tiek geresnes, tiek blogesnes garso kolonėles kompiuteriams. Pasižiūrėkite mūsų parduotuvės garso kolonėlių pasiūlymus ir patikrinkite, kas šiuo metu yra ypač populiaru.

Papildomi garso kolonėlių privalumai

Šie prietaisai taip pat gali pasiūlyti ir tokias ypatybes:

Lizdas ausinėms prijungti

– daugelyje rinkinių yra ausinių išvestis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jo vietą.

Kabelio ilgis

– kuo ilgesnis kabelis, tuo didesnių trikdžių gali kilti, ir tuo pačiu garso kokybė gali gerokai pablogėti. Reikėtų taip sutvarkyti erdvę, kad kabelių ilgis neviršytų 2-3 metrų. Tačiau turėtumėte atkreipti dėmesį, jog šiuo metu prekyboje galima rasti ir belaides kolonėles.

Šviečiantys elementai

– kuo daugiau signalizuojančių diodų, tuo mažesnis patogumas dirbti ar žiūrėti filmą tamsoje. Todėl verta apžiūrėti garso kolonėlių rinkinį ir patikrinti, ar gamintojas įdėjo šviesos diodus mažiau matomose vietose ir nedideliu kiekiu.

Reguliavimas

– svarbu, ne tik pačio garso reguliavimo galimybė, bet ir aukštų/žemų tonų.

Nuotolinio valdymo pultas

– labai geras sprendimas, ypač perkant garso kolonėles filmų peržiūrai, yra pasirinkti rinkinį su nuotolinio valdymo pultu.

Pakabinimo galimybė

– kai kuriose patalpose garso kolonėlių pakabinimas yra vienas praktiškiausių sprendimų.

Garsiakalbių rinka ir toliau auga – tai lemia ne tik nuolatinis technologijų tobulėjimas, bet ir auganti muzikos pramonė bei populiarėjančios belaidės „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ kolonėlės. Išsirinkti tą vienintelę gali būti nelengva užduotis, tad į ką reikėtų atsižvelgti renkantis muzikinę kolonėlę, kuri geriausiai atitiks jūsų poreikius.

Garso kokybė. Prieš įsigydami garso kolonėlę, išbandykite bent tris skirtingus jų modelius – paklausykite mėgstamiausios muzikos ir įvertinkite garso kokybę. Pirkėjai dažniausiai daro vieną klaidą – skubėdami įsigyti kolonėlę, neišklauso iš jų sklindančio garso, tad galiausiai nusivilia jo kokybe. Muzika jūsų ausims turėtų skambėti natūraliai, o tonų kokybė turėtų būti subalansuota. Vienas svarbiausių parametrų – jautrumo rodiklis, nuo kurio priklauso garso kokybė. Garsiakalbio jautrumas parodo jo garsumą ne aidinčioje arba kambario aplinkoje. Verta žinoti, kad kuo aukštesnis garso kolonėlės jautrumo rodiklis, tuo garsesnis kolonėlės garsiakalbis. Vidutinio garsiakalbio jautrumas yra maždaug 87-88 dB, o itin gerų garsiakalbių rodiklis viršija 90 dB.

Dydis. Ne visos garso kolonėlės skambės vienodai pasirinktoje vietoje. Didesnės garso kolonėlės gali lengvai užgožti mažas erdves, todėl mažesniam kambariui reikėtų rinktis nedideles garso kolonėles. Garsas gali atsimušti nuo atvirų sienų, didelių baldų ir grindų, o kilimai, kiliminės dangos ir pagalvės dažnai sugeria garsą. Kolonėlės naudojimui lauke ar didelėje erdvėje tinka didesnės kolonėlės, kurios pasižymi tvirtu garsu ir konstrukcija.

Baterijos trukmė. Vienas svarbiausių kolonėlės kriterijų – baterijos ištvermingumas, ypač jei ja naudojatės lauke, gamtoje ar keliaudami. Dauguma šiuolaikinių kolonėlių baterijų gali užtikrinti ilgą veikimą. Ekonomiški kolonėlių variantai su vienu pakrovimu išlaiko iki 8 valandų, o brangesni modeliai gali veikti ilgiau nei 20 valandų.

Atsparumas lauko sąlygoms. Kiekvienas išmanusis įrenginys turi IP reitingų sistemą, kuris nurodo, kiek įrenginys gali būti atsparus drėgmei. IP-69 – tai aukščiausias galimas gaminio IP reitingas, kurį dažniausiai ir siekia garso kolonėlės. Tai užtikrina apsaugą nuo visiško panardinimo iki 30 minučių iki 1 metro gylyje. Dauguma nešiojamųjų vandeniui atsparių „Bluetooth“ garsiakalbių yra atsparūs ir tiesioginiams UV spinduliams bei rūdims.

Suporavimas. Prieš įsigyjant garso kolonėlę, įsitikinkite, kad ji lengvai susiporuoja su jūsų naudojamu išmaniuoju įrenginiu „Wi-Fi“ arba „Bluetooth“ būdu. „Bluetooth“ ir „Wi-Fi“ garsiakalbiai skiriasi tuo, kad „Bluetooth“ geriau tinka mažesnėms erdvėms ir yra labai mobilūs. „Wi-Fi“ pasižymi geresne garso kokybe ir mažesne tikimybe, kad jų signalas su įrenginiu nutrūks.

GARSO PLOKŠTĖ
Neatmeskite galimybės pridėti garso plokštės vien todėl, kad jūsų kompiuteryje jau yra integruota garso plokštė. Ir mes paaiškinsime, kodėl.

Visiems kyla klausimas: kompiuteris užtikrina pakankamai geros kokybės garsą ir jums nereikia išleisti krūvos pinigų naujai techninei įrangai, taigi kodėl tikiname, kad gera garso plokštė yra gera investicija? Visų pirma todėl, kad naudodami pasirinktą, papildomą garso plokštę, galėsitės mėgautis aukštos kokybės garsu. Tai vienintelis būdas išlaikyti garso kokybę, kai naudojami „Blu-ray“ technologijos filmų diskai. Toliau pateikiama viskas, ką turite žinoti apie šiuos patogius priedus.

Nepabloginkite „Blu-ray“ technologijos garso kokybės

Iš pradžių panagrinėsime „Blu-ray“ technologijos klausimą, kadangi tai yra dalykas, su kuriuo daug žmonių dar nėra susipažinę. Asmeninis kompiuteris su „Blu-ray“ diskų įrenginiu yra puikus sprendimas, jeigu norite žiūrėti Holivudo filmus ir mėgautis didele raiška (HD). Tik yra viena problema: „Blu-ray“ diskų kopijavimas apsaugotas AACS technologija. AACS sutrumpinimas reiškia „Advanced Access Content System“ (liet. „Pažangi turinio prieigos sistema“), ir tai reiškia, kad komercinių „Blue-ray“ diskų garso ir vaizdo įrašai turi būti paleidžiami naudojant tai, kas vadinama „apsaugotu takeliu“. Tokiu būdu piratai negali priimti signalų ir padaryti geros kokybės kopijų.

Praktiškai bet kokia vaizdo plokštė, naudojama „Windows“ operacinėje sistemoje, gali užtikrinti apsaugotą takelį, kuris reikalingas „Blue-ray“ technologijos vaizdo įrašų grojimui. Tačiau kompiuterių pramonėje niekada neskiriamas ypatingas dėmesį garso įrašų kokybei. Todėl daug šiandieninių sistemų negali užtikrinti maksimalaus adekvataus „Blu-ray“ garso įrašų grojimo, kuris priklauso nuo formato: iki 7.1 kanalų, kai dažnis siekia 96 kHz, o rezoliucija – 24 bitus, ir iki 5.1 kanalų, kai dažnis siekia 192 kHz, o rezoliucija – 24 bitus. Jeigu jūsų nuomone garso įrašo kompaktinio disko (CD) garsas yra puikus, tai žinokite, kad jie užkoduoti naudojant tik 44,1 kHz dažnį, kai rezoliucija siekia 16 bitų.

Taigi, kas nutinka, kai žiūrite „Blu-ray“ technologijos kino filmą, o kompiuteris negali užtikrinti apsaugoto garso takelio? Jūs vis tiek girdėsite garso įrašą, tačiau pagal AACS taisykles, „Blu-ray“ programinės įrangos grotuvas privalo sumažinti garso takelio dažnį iki 48 kHz lygio naudojant vos 16 bitų rezoliuciją. Garso plokštės fiksuoja HDMI išvestį iš asmeninio kompiuterio vaizdo plokštės ir pakartotinai užšifruoja be nuostolių suglaudintą HD garsą („Dolby TrueHD“ arba „DTS-HD Master Audio“, priklausomai nuo šaltinio disko). Tokiu būdu užtikrinamas garso takelis, kurio reikalauja AACS. Tada plokštės siųs HDMI signalą, kuriame garso įrašas bus leidžiamas pradiniu dažniu ir rezoliucija. Jeigu naudojamas „Deluxe“ modelyje papildomai integruota signalų apdorojimo mikroschema ir dukterinė plokštė su aštuoniomis analoginėmis garso išvestimis.

Žaidimams skirtos garso plokštės

Žaidimų kūrėjai į savo kuriamus žaidimus įtraukia tiek erdvinio garso efektų, kad jie beveik prilygsta Holivude kuriamiems filmams. Tačiau jeigu naudosite kompiuteryje integruotą garso plokštę, šių efektų negirdėsite. „Creative“ bendrovė tradiciškai yra rinkos lyderė šioje srityje. Ši bendrovė suteikia licenciją žaidimų kūrėjams naudoti EAX pozicinius garso efektus. Žaidimų kūrėjai taiko technologiją ir kuria tokius žaidimus, kurių garsas nenusileidžia vaizdo kokybei. Naujausia technologija yra „EAX 5.0“.

Naudodami pozicinius garso efektus žaidimų kūrėjai gali kurti garsus, „judančius“ trimatėje erdvėje aplink jus ir galite pilnai pasinerti į veiksmą. „BioShock“, „Battlefield 2142“ ir „Mass Effect“ yra tik keli žaidimai, kuriuos taikoma „EAX“ technologija. Žaisti žaidimus su poziciniais garso efektais dar smagiau, nei žiūrėti filmą su erdvinio garso takeliu.

Kadangi „EAX“ yra patentuota technologija, vienintelis būdas pasinaudoti visais jos siūlomais privalumais – naudoti garso plokštės sprendimą su „Creative“ „Sound Blaster X-Fi“ mikroschema.

Garso plokščių specifikacijų paaiškinimai

Geriausias būdas įvertinti garso plokštę – išbandyti ją prijungus ir įvertinti garso kokybę. Tačiau daugumai pirkėjų tai neprieinama – iš pradžių garso plokštę reikia nusipirkti. Kadangi greičiausiai turėsite remtis gamintojo specifikacijų lentele, toliau pateikiama glausta specifikacijų apžvalga.

• Dinaminis intervalas: ši specifikacija apibūdina plokštės gebėjimą atkurti platų instrumentinių ir balso tonų atspalvių spektrą. Ši specifikacija matuojama decibelais ir geriausios plokštės už tikrina 109 dB ar didesnį dinaminį intervalą.

• Dažnio atsakas: šis rodiklis matuoja girdimų tonų, kuriuos gali atkartoti plokštė, intervalą. Vidutiniškai žmogaus ausis gali atskirti garso spektrą nuo 20 Hz intervalo pradžioje iki 20 kHz intervalo gale. Gera garso plokštė turėtų gebėti atkuri garsą visame šiame intervale.

• Bendras harmoninis iškraipymas + triukšmas: kompiuterio vidus yra garso įtaisui nepalanki savo sąlygomis vieta. Geresnėse garso plokštėse komponentai yra apsaugoti nuo korpuso viduje esančių, kitų garso įtaisų. Tokiu būdu sumažinama tikimybė, kad garso signalo takelį užterš triukšmas ir iškraipymas. Ši specifikacija išreiškiama originalaus signalo procentais. Geriausių garso plokščių išvesties THD+N numerių vertės bus artimos nuliui (pvz., 0,0004 procento).

• Signalo ir triukšmo santykis: ši specifikacija vertina santykį tarp norimo signalo ir nepageidaujamo foninio triukšmo intensyvumo. Kuo didesnis santykis, kuris matuojamas decibelais, tuo mažiau pastebimas foninis triukšmas. Ieškokite 105 dB arba didesnės vertės.

Kaip jau supratote, AK garso plokštė yra rekomenduojama ir gera investicija.

KIETIEJI DISKAI (HDD ir SSD)
Svarbiausios kietųjų diskų ypatybės ir charakteristikos

Kietasis diskas yra būtinas kiekvienam, norinčiam naudotis kompiuteriu, kadangi tai yra laikmena, kurioje gali būti saugomi įvairūs duomenys: operacinė sistema, filmai, žaidimai, muzika ar bet kokie kiti dalykai. Visgi rinkos pasirinkimas yra milžiniškas: vidiniai įvairių tipų kietieji diskai, skirtingi SSD ir netgi išoriniai kietieji diskai ar SSD. Ko reikia jums ir kaip rinktis kietąjį diską?

Vidiniai ir išoriniai kietieji diskai

Vidiniai ir išoriniai kietieji diskai turi ne vieną panašią funkciją, tačiau šiems įrenginiams netrūksta ir skirtumų. Pagrindinis iš jų – paties disko vieta. Vidiniai kietieji diskai yra integruojami į prietaiso vidų ir dažniausiai nėra išimami, tuo tarpu išoriniai kietieji diskai atitinkamų jungčių pagalba gali būti prijungiami prie skirtingų įrenginių. Juos patogiai galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Šie prietaisai turi dar keletą esminių skirtumų:

Atsarginė kopija. Iš esmės skiriasi ir pagrindinė šių diskų funkcija: vidiniai saugo visą kompiuteryje esančią informaciją, tačiau „pasigavus“ virusą, sugedus kompiuteriui ar įvykus kitoms nenumatytoms problemoms, duomenų susigrąžinti nebeįmanoma. Būtent dėl to ir pasitelkiami išoriniai kietieji diskai, kurie nėra paveikūs kompiuterio gedimams – jeigu atsargines failų kopijas laikysite šiame įrenginyje, išvengsite didelių rūpesčių.

Diegimas. Jei nuspręstumėte pakeisti stacionaraus ar nešiojamojo kompiuterio vidinį diską, tektų gerokai paplušėti – ypač tuomet, jei iki šiol nesate to darę. Su išoriniu variantu viskas kur kas paprasčiau: vos tik prijungus jį per laisvą jungtį, kompiuteris netruks jį atpažinti.

Greitis. Vidiniai kietieji diskai sukurti taip, kad veiktų kur kas greičiau – pažangiomis technologijomis jis prijungiamas tiesiai prie pagrindinės plokštės, todėl užtikrinamas kur kas greitesnis duomenų perdavimas. Išoriniai kietieji diskai tokių ypatybių pasiūlyti negali, tačiau jiems dažniausiai kliūva kur kas mažesnė „atsakomybė“.

Kuo skiriasi SSD ir HDD kietieji diskai?

Pradėję atidžiau pažinti kietuosius diskus, pastebėsite, kad egzistuoja du jų tipai – HDD ir SSD. Kurį rinktis apsispręsite tik tuomet, kai iš arčiau susipažinsite su šių tipų skirtumais:

Greitis

Šiuo klausimu SSD kietasis diskas yra vienareikšmis lyderis: atidarydami failus, neužtruksite nei minutės, o kartais pakaks vos kelių sekundžių. HDD su tomis pačiomis užduotimis susitvarkys gerokai lėčiau – jei manote, kad skirtumas nėra toks ryškus, tikriausiai nebandėte naudotis kompiuteriu su SSD disku.

Kaina

Meskime akmenį ir į SSD diskų „daržą“ – jei palyginsime tokį patį GB skaičių turinčius modelius, HDD diskai visais atvejais bus kur kas pigesni. Nors kainų skirtumai po truputį mažėja, ryškesnių pokyčių nesimato: HDD kietųjų diskų technologija yra senesnė ir labiau nusistovėjusi, todėl jų pagaminimui reikalingos mažesnės investicijos – prognozuojama, kad tokia pati situacija liks ir artimiausioje ateityje.

Talpa

HDD kietieji diskai pirmauja ne tik kalbant apie mažesnę kainą už gigabaitą, bet ir tuomet, jei palyginsime maksimalius jų kiekius. SSD diskai nešiojamiesiems kompiuteriams dažniausiai neviršija 1TB, o stacionarių kompiuterių savininkai gali tikėtis 4TB, tuo tarpu HDD diskai nešiojamiems kompiuteriams būna 500GB-2TB talpos, o kai kurie stacionarūs modeliai gali siekti netgi 10TB. Žinoma, šie kiekiai aktualūs ne kiekvienam, tačiau jeigu kaupiate itin daug duomenų, bus pravartu žinoti šį pranašumą.

Patvarumas

SSD diskuose nerasime jokių judančių detalių, todėl jie bus nepaveikūs nei smūgiams, nei įvairiausiems gedimams. Dėl to dažniausiai teigiama, kad šio tipo diskuose Jūsų duomenys yra saugesni, o patys prietaisai stebina savo patvarumu ir ilgaamžiškumu.

Triukšmingumas

Net ir pats tyliausias HDD diskas skleis bent šiek tiek triukšmo, kadangi būtent taip veikia jų konstrukcija – jei norėsis mažiau triukšmingo varianto, dėl to reikės paaukoti šio įrenginio greitį. Tačiau jei tylus veikimas yra ypatingai svarbus, verčiau rinktis SSD diską – tuomet apie bet kokį triukšmą galėsite pamiršti.

Kietųjų diskų talpa

Kaip jau išsiaiškinome, kietųjų diskų talpa gali svyruoti nuo kelių šimtų gigabaitų iki keliolikos terabaitų – koks variantas geriausiai tiks Jums, priklausys nuo to, kiek ir kokią informaciją šiame diske laikysite:

Lengvas naudojimas.

Kompiuterį dažniausiai naudojate darbinėms užduotims (dokumentams, skaičiuoklėms ir kt.), kaupiate jame tik paprastus MP3 muzikos failus ir kartais parsisiunčiate nuotraukas ar vaizdo įrašus? Tuomet Jums gali pakakti ir 250GB kietojo disko – galbūt ateityje norėsis pasitelkti papildomos vietos, tačiau paprastiems failams ir Jūsų darbams tiek vietos tikrai turėtų pakakti.

Vidutinis naudojimas.

Kompiuteryje laikote aukštos kokybės nuotraukas, turite geresnės kokybės muzikos kolekciją, nevengiate parsisiųsti filmų ar TV laidų, o kartais atmintį papildote ir naujais žaidimais? Tuomet Jums reikėtų paieškoti 500GB ar panašią talpą turinčio kietojo disko – nevaržydami savęs jame sutalpinsite visą Jus dominančią informaciją.

Sudėtingesnis naudojimas.

Į kompiuterį norite parsisiųsti aukštesnės klasės žaidimus ar bent jau HD kokybę palaikančius filmus bei serialus? Jei esate rimtai susidomėjęs tik vienu iš šių užsiėmimų, Jums gali pakakti ir 500GB kietojo disko. Tačiau jeigu svajojate apie didelę kolekciją arba kompiuteryje ketinate laikyti ir žaidimus, ir vaizdinę informaciją, reikėtų rinktis ne mažesnį kaip 1TB kietąjį diską – tuomet vietos galėsite netaupyti.

Kietųjų diskų greitis

Kietųjų diskų nuskaitymo ir įrašymo greitis yra matuojamas apsisukimais per minutę – kuo šis skaičius didesnis, tuo sparčiau veiks šis prietaisas ir greičiau bus atidaromi visi failai. Tačiau labai svarbu žinoti, kad šis parametras iš esmės didelės įtakos Jūsų patirčiai neturės – ypač tuomet, jeigu diską naudosite tik norėdami atsidaryti filmus ar muzikos failus. Visgi, jei ketinate diske talpinti operacinę sistemą, didelius žaidimus ar kitus sudėtingesnius failus, tikrai pajusite skirtumą tarp lėtesnių ir efektyvesnių modelių.

Atkreipkite dėmesį, jog išorinių diskų greitis kartais išreiškiamas USB standartais: 3.0 ir 3.1 yra vieni greičiausių, tuo tarpu 2.0 savo spartumu tikriausiai Jūsų nesužavės.

Duomenų saugumas

Jeigu perkate vidinį kietąjį diską ar SSD ir ieškote papildomų būdų, galimai padėsiančių išsaugoti jūsų duomenis, galite pasinaudoti RAID technologija, kuri leidžia kelias laikmenas tarsi sujungti į vieną ir taip išnaudoti įvairius jų privalumus.

0 lygio RAID padalina jūsų duomenis į tam tikrus gabalus, kurie yra padalinti per du ar daugiau kietuosius diskus tam, kad būtų padvigubinta sparta (kiek kietųjų diskų naudosite, tiek kartų turėtų būti didesnė sparta). Tiesa, tokios konfigūracijos trūkumas yra tas, kad sugedus vienam kietajam diskui, prasmę praras kituose diskuose esantys duomenys.

1 lygio sistema yra ideali tuo atveju, jeigu kompiuteryje saugote itin svarbius duomenis, kadangi RAID 1 automatiškai kopijuoja visus duomenis iš vienos laikmenos į kitą. Tai yra labai brangus, tačiau efektyvus duomenų kopijavimo ir saugojimo būdas.

RAID 0+1 leidžia keturis (ar daugiau) kietuosius diskus sujungti į vieną. Kaip ir sufleruoja pavadinimas, sujungiami 1 ir 0 lygio privalumai, tad tai naudinga tiems, kam reikia ir greičio, ir saugumo. Tik štai tokio rinkinio kaina gali būti ypatingai aukšta vien dėl to, kad minimalus kietųjų diskų kiekis yra 4.

RAID 5 sukuria nedideles atsargines kopijas duomenų atkūrimui. Tokios duomenų kopijos ir, žinoma, įprasti duomenys, yra visuose RAID 5 naudojančiose laikmenose, tad naudojant RAID 5 padidėja greitis, tačiau sumažinama talpa.

Visgi daugeliu atvejų paprasčiau ir kartais netgi saugiau užsisakyti vidinį SSD savo kompiuteriui ir išorinį kietąjį diską duomenų kopijoms, kadangi RAID reikalauja kelių tokių pačių kietųjų diskų ir šiek tiek IT žinių. Atsiliepimai patvirtina, jog saugumą ir greitį vienodai gali užtikrinti ir RAID, ir SSD su išoriniu kietuoju disku, tiesiog pastarasis būdas yra daug paprastesnis.

Kietųjų diskų dydis

Renkantis išorinį kietąjį diską, dydžio pernelyg nereikėtų sureikšminti – nebent dažnai ruošiatės jį pasiimti su savimi ir ieškote kompaktiškesnio ar lengvesnio modelio. Tačiau kur kas atidžiau į šį parametrą reikėtų atsižvelgti tiems, kurie ruošis pakeisti vidinį kietąjį diską. Šie įrenginiai dažniausiai būna dviejų dydžių – 2,5 ir 3,5 colių (galima pastebėti ir 1,8 colių modelius, tačiau jų rinkoje yra vos vienas kitas). Mažesnieji pritaikomi nešiojamiems, tuo tarpu didesni – stacionariems kompiuteriams. Tačiau norėdami tuo įsitikinti, turėtumėte patikrinti kompiuterio korpusą: jei šiuo metu ten yra diskas, ant jo bus nurodyta, koks dydis Jums yra reikalingas.

Jungties tipai

Tam, kad naująjį kietąjį diską sėkmingai sujungtumėte su kompiuteriu, labai svarbu įsitikinti, ar sutampa jų jungtys. Dažniausiai prekyboje matysite tokius variantus:

USB – vienas dažniausiai pastebimų išorinių kietųjų diskų jungčių tipų. Žinokite, jog skiriasi USB jungčių standartai, todėl turite įsitikinti, kuris iš tikrųjų tinka Jūsų prietaisui.

AC power – išoriniams kietiesiems diskams pritaikytas jungties tipas, su kuriuo susidursite kur kas rečiau.

SATA – vidiniams kietiesiems diskams skirta jungtis, galinti tiesiogiai prisijungti prie pagrindinės kompiuterio plokštės.

eSATA – išorinė, SATA technologijomis paremta jungtis, skirta įvairioms išorinėms laikmenoms – tarp jų ir kietiesiems diskams.

FireWire 800 – tai „Apple“ kompanijos sugalvotas terminas, apibūdinantis 9 kontaktų dvikalbio S800 IEEE 13944b standartą. Dažniausiai naudojamas kartu su „Apple“ produktais.

HDMI – daugeliui puikiai pažįstamas jungties tipas, tinkamas ne tik kompiuteriams, bet ir televizoriams, kameroms, žaidimų konsolėms ir kitiems panašiems įrenginiams.

LAN (RJ45) – ši jungtis gali sujungti kelis kompiuterius (anksčiau ją dažnai naudodavome interneto kabeliams), tačiau ją vis dar galima atrasti ir išoriniuose diskuose.

Lightning – šią jungtį pritaikysite nestandartiniais sprendimais garsėjantiems „Apple“ kompanijoms produktams.

Thunderbolt – tai „Intel“ ir „Apple“ sukurta jungtis: tiek ją, tiek gerokai patobulintą Thunderbolt 2 versiją galima rasti senesnės kartos kompiuteriuose. Prieš kelis metus buvo sukurtas naujasis Thunderbolt 3 standartas – jei naudojatės pakankamai nauju įrenginiu, tikėtina, kad Jums prireiks būtent šio varianto.

Wi-Fi – pasitelkę šią technologiją palaikančius kietuosius diskus, juos prie kompiuterio prijungsite be jokių laidų.

Atmintinė renkantis kietąjį diską

Renkantis kietąjį diską, turėtumėte:

Susipažinti su skirtingais jų tipais. Kietieji diskai būna vidiniai ir išoriniai – jie atlieka skirtingas funkcijas, todėl turėtumėte žinoti, ko iš tikrųjų reikia Jums.

Nuspręsti, ar rinksitės SSD, ar HDD diską. Šie tipai pritaikyti skirtingiems poreikiams – pagalvokite, kurioms ypatybėms pirmenybę teiksite Jūs.

Nutarti, kokią kietojo disko talpą rinksitės. Diskų talpos prasideda nuo šimto ar kelių GB ir gali siekti net kelis TB – pagalvokite, kokius informacijos kiekius ketinate laikyti šioje talpykloje.

Atsižvelgti į greitį. Jei naudosite kietąjį diską didesnių failų paleidimui, įsidėmėkite, kad jo greitis matuojamas apsisukimais per minutę – kuo jų daugiau, tuo greičiau informacija bus atidaryta.

Pagalvoti apie papildomą saugumą. Pasidomėkite RAID technologija arba įsigykite papildomą išorinį kietąjį diską svarbiausių duomenų kopijoms – taip išvengsite kritinių situacijų.

Atkreipkite dėmesį į jungties tipą. USB, AC power, Thunderbolt, SATA, eSATA, LAN, Wi-Fi, Lightning, HDMI, o gal FireWire 800? Viskas priklauso nuo to, kokios jungtys yra Jūsų naudojamuose įrenginiuose – logiška, kad jos privalo sutapti.

INTERNETO PLOKŠTĖ
Patarimai, kaip įsigyti tinklo plokštę

Nors dauguma pagrindinių plokščių ir firminių kompiuterių, kuriuos šiandien galima įsigyti rinkoje, dažniausiai būna komplektuojami su integruota tinklo plokšte, tiesa, kad scenarijų, kai reikia turėti papildomą tinklo plokštę, pasitaiko pačių įvairiausių. Dažniausias iš šių scenarijų yra aprūpinti mūsų stalinį kompiuterį su Wi-Fi ryšiu, kad jis galėtų pasiekti vietinį tinklą iš bet kurios vietos, kur negalima įdiegti būtinų laidų Ethernet ryšiui.

Jei norime savo kompiuterį aprūpinti papildoma tinklo plokšte arba Wi-Fi belaidžio ryšio plokšte, turime turėti omenyje tam tikrus dalykus, kad mūsų investicija būtų apsimoka ne tik našumo, bet ir kokybės požiūriu. Dėl šios priežasties nuo šio momento vartotojams, kurie tik pradeda patirti savo pirminę patirtį keičiant arba pirkdami savo kompiuterio komponentus, pateiksime sąrašą su pagrindiniais dalykais, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš perkant tinklą kortelę.

Nors tai gali atrodyti akivaizdu, pirmiausia turime įvertinti kainą. Nors didesnė tinklo plokštės kaina dažniausiai byloja apie geresnes savybes ir geresnę gamybos kokybę, vis tiek turime įvertinti jos veikimą savo kompiuteryje, kad nepervertintume minėto pirkinio.

Tokiu būdu mes neišleidžiame papildomų pinigų funkcijoms, kurių niekada nenaudosime arba kurios nėra įtrauktos į mūsų tinklo diegimą, pvz., didesniam antenų skaičiui, sąsajoms arba didesniam greičiui nei tie, kuriuos galėtume turėti, išskyrus tai, kad vėliau planuojame sistemą plėsti.

Yra dar du elementai, į kuriuos turime labai atsižvelgti, nes tai labai svarbu norint pasiekti geriausią tinklo ar nuorodos našumą, ir tai yra tinklo architektūra, kurioje veiks kortelė, ir duomenys greitį, kurį jie galėjo pasiekti. Šiandien dvi plačiausiai paplitusios ir nebrangios standartų klasės yra Ethernet ir Fast Ethernet.

Kalbant apie belaidžio tinklo plokštes, turime įsitikinti, kad Wi-Fi standarto klasė yra suderinama su kitais įrenginiais, nes kitu atveju viskas veiktų ties ta riba, kuriai priklauso lėčiausias komponentas. Norėdami patvirtinti „Wi-Fi“ standartus ir pasiekiamą perdavimo greitį, galime dar kartą peržiūrėti „Wi-Fi“ standartų detales, kurios jau buvo nurodytos ankstesnėse pastraipose.

Jei tai nėra eterneto tinklo plokštė, vis tiek svarbu patikrinti, kokio tipo laidai bus naudojami. Nors koaksialiniai kabeliai su BNC tipo sąsajomis šiandien jau nebenaudojami, tikėtina, kad kokioje nors senoje instaliacijoje jų galime sugauti. Šiandien naudojamas kabelių tipas yra vadinamasis UTP su RJ45 jungtimi (10 bazių T ir 100 bazių TX) arba net šviesolaidinio kabelio pora (100 bazių FX).

Kaip jau žinome, kompiuteris pagrindinėje plokštėje turi jungtis, vadinamus lizdais, į kuriuos galėtume prijungti papildomas plokštes. Šie lizdai dažniausiai atitinka tam tikrą magistralę, kuri šiuo metu gali būti ISA, PCI arba PCIe tipo. Jei norime be problemų įdiegti tinklo plokštę, pirmiausia turime atpažinti, ar yra bet koks turimas magistralės lizdas ir kokio tipo jis yra. Nuo tokių duomenų priklausys kortelės įsigijimas.

Jei yra PCI magistralės lizdas, perkama kortelė turi būti PCI. Turi būti įvertintas bitų skaičius, kuriuo tinklo plokštė gali veikti, 32 arba 64 bitai. PCI prievadas priima 32 bitų arba 64 bitų korteles, tačiau 64 bitų tinklo plokštė yra geresnė, kad būtų geresnis našumas, jei to ieškote. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – žinojimas, kurio prekės ženklo tinklo plokštę ketinama įsigyti, yra didžiulė vertybė.

Nors šiandien gamintojų nėra daug, t. y. yra nedaug prekinių ženklų, turinčių didžiausią buvimą rinkoje, visada turime pasirinkti žinomą gamintoją, turintį patirties, pvz., TP-Link, kuris, be to, turi po. -pardavimo paslaugas, ji taip pat pateikia mums vadovus su visa tikslia informacija ir mūsų kalba, kaip įdiegti ir konfigūruoti savo produktus. Būdami pripažinti gamintojai, jie dažniausiai nuolat atnaujina tinklo plokštės tvarkykles, todėl galime pasiekti geriausią minėtų komponentų veikimą.

Kas yra integruota tinklo plokštė?

Šiuo metu visos pagrindinės plokštės siūlo galimybę prisijungti prie maršrutizatoriaus arba prie tinklo per tiesiogiai į jį integruotą tinklo prievadą. Taip nesame priversti įsigyti papildomos tinklo plokštės taip, kad sutaupytume jos įsigijimo ir montavimo kaštus, išskyrus atvejus, kai jos prireikia ypatingoms ar neįprastoms programoms.

Šios integruotos tinklo plokštės iš esmės yra dviejų tipų: skirtos naudoti kabeliams arba Wifi – tai lengvai paaiškinama, nes jei tai yra „Wi-Fi“ tinklo plokštė, tai yra jungtis, prie kurios paprastai jungiama antena. Jei tai kabeliui skirta tinklo plokštė, tai dažniausiai RJ45 tipo jungtis, kuri yra panaši į telefono linijos sąsają, bet kiek didesnė ir į kurią turi būti prijungtas eterneto laidas, kuris ateina iš maršrutizatoriaus.

Dar prieš kurį laiką šios klasės eterneto tinklo plokštės buvo stalinių kompiuterių standartas, tačiau bėgant metams jas pakeitė „Wi-Fi“ kortelės. Tai yra kažkas, ką galima puikiai įrodyti naujausiuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose, iš kurių daugelis nebeteikia fizinės jungties galimybės.

Tinklo plokštės su integruotu Wi-Fi turi viską, ko reikia, imtuvo ir emiterio lustus, kad būtų galima be problemų prisijungti prie belaidžio maršrutizatoriaus, kaip ir Ethernet tipo plokštėse, tai yra, mums nereikės pridėti išorinės programinės įrangos. Galimybė jas naudoti tiesiogiai, išskyrus „Wifi“ korteles, prie kurių turėsime pritvirtinti anteną, kuri paprastai yra toje pačioje pagrindinės plokštės pakuotėje.

Rinkoje yra ir kitos rūšies integruotos tinklo plokštės, tačiau jos naudojimas nėra labai paplitęs, o ateitis nežinoma. Ši integruotų plokščių klasė leidžia susieti interneto paslaugą ląstelė, tai yra, tai suteikia mums galimybę prisijungti prie mobiliojo plačiajuosčio ryšio tinklų. Kaip ir visos kitos mobiliojo plačiajuosčio ryšio kortelės, jos yra susietos su išskirtiniu operatoriumi ir jas galime naudoti tik minėto teikėjo veiklos aplinkoje.

Šiuo metu svarbu pažymėti, kad kompiuteryje vienu metu gali būti įdiegtos abiejų tipų tinklo plokštės, be to, mes galime turėti tiek tinklo plokščių, kiek norime, jei pagrindinėje plokštėje yra reikiami prievadai ir mes turime su reikiamomis žiniomis įdiegti kelių kortelių tinklo konfigūraciją, tokią kaip nurodyta.

DVD ĮRENGINIAI
Išoriniai DVD įrašymo įrenginiai

Išoriniai DVD įrašymo įrenginiai yra nešiojamas arba keičiamųjų DVD degikliai, kurie nėra įdiegti į bet kurį kompiuterį, tačiau jie gali būti sujungti su bet Desktop ar nešiojamas per USB 2.0 arba 1.1 ar FireWire port. Jie gali būti perkelti iš kompiuterio į kompiuterį, ir naudoja kitas maitinimo šaltinį. Jie labai gerai skaityti, rašyti ar deginimas ir perrašyti DVD ir CD failų dalijimosi arba laikyti atsarginę kopiją. Tai yra brangesnis ir gauti kai kurių papildomų paslaugų, susijusių su dvigubo sluoksnio DVD.

Išorinį DVD įrašymo įrenginį galite atlikti:

* Skaityti ir įrašyti garso CD, nuotrauka diskai, filmų DVD.

* Galite įrašyti Home Movies, atsarginės duomenų ir kopijas iš žiniasklaidos bibliotekos.

* Padaryti skaidres ir konvertuoti failų formatus.

* Iš naujo parašyti diskai ir įrašyti dvigubo sluoksnio DVD

Paprastas palyginimas tarp vidaus ir išorės DVD degikliai

Vidiniai įrašymo nėra Nešiojami bet pigesnis. Jie yra prijungtas prie kompiuterio per IDE jungtis. Kadangi išorės įrašymo įrenginiai yra brangus, bet nešiojamų ir prijungti per USB 2.0 arba 1.1 ar FireWire port.

Vidiniai įrašymo gauti pridedami su kompiuteriu ir gauti tą patį energijos šaltinį. Bet išorinį skirsnį galima perkelti iš kompiuterio į kompiuterį ir naudoja išorinis maitinimo šaltinis taip pat.

Kartais suderinamumo klausimai vidiniai įrašymo randami bet išorės degikliais suteikia privalumų čia, nes jie nevartoja kompiuterio galios.